Klaipėdos rajono savivaldybėje pristatytas Klaipėdos rajono dviračių trasų specialusis planas. Tai 2007−2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 4 prioriteto „Administracinių gebėjimų stiprinimas ir viešojo administravimo efektyvumo didinimas“ įgyvendinimo priemonės „Teritorijų planavimas“ projektas.
Jo finansavimo ir administravimo sutartis pasirašyta dar 2013 m. rugpjūčio 22 d. tarp įgyvendinančiosios institucijos − Europos socialinio fondo agentūros ir projekto vykdytojo − Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos. Apie šį susisiekimo ir turizmo plėtrai svarbų dokumentą kalbamės su Administracijos direktoriaus pavaduotoju Vidmantu Buivydu.
Kaip šis specialusis planas siejasi su kitais mūsų savivaldybės teritorijų planavimo dokumentais?
Jis tiesiogiai siesis su parengto Klaipėdos rajono bendrojo plano sprendiniais, taip pat planuojamoje teritorijoje parengtais ir rengiamais specialiais ir detaliaisiais planais, − juose taip pat numatyta dviračių takų plėtra. Tačiau šis planas apima visą rajono savivaldybę, taip pat derinamas ir su kitų savivaldybių teritorijomis.
Tik parengę šį dokumentą, galime tikėtis gauti finansavimą iš Europos Sąjungos fondų, kadangi vienas iš svarbių reikalavimų ir yra plati plėtros apimtis, – kad būtų užtikrinama bendra regiono infrastruktūros darna. Plano rengėjai pristatymo metu pabrėžė, kad šiuo planu nekeičiama nieko, kas jau yra suplanuota kituose planuose, tačiau integruojama ir sujungiama.
Taip iš 424 kilometrų dviračių takų ir trasų, šiuo metu esančių pažymėtų kituose planuose, atsirado dar papildomų ir šiame plane jų jau yra numatyta iš viso 573,3 km. Taip pat numatyta dviračių trasų ir takų hierarchija – valstybinio lygmens (tarptautinės ir regioninės) ir savivaldybės lygmens (rajoninės ir vietinės) trasos ir dviračių takai – tai padeda tinkamai nusistatyti prioritetus ir finansavimo galimybes.
Į ką atsižvelgė plano rengėjai, numatydami dviračių takus ir trasas ir kokiais kriterijais vadovaujasi?
Į eismo intensyvumą, kuris viršija šalies vidurkį, į tai, kad mūsų rajone gyventojų daugėja, ekonominė situacija gerėja, taip pat daugėja ir turistų, kurie nori pamatyti kuo įvairesnes rajono vietoves, turizmo objektus. Per mūsų rajono teritoriją taip pat eina dvi tarptautinės trasos – „Eurovela 10“ ir „Eurovela 13“ (iš viso 10,1 km) – svarbu ir jas tinkamai integruoti į tinklą.
Pagrindiniai kriterijai yra eismo saugos, patogumo, integruotumo (atsižvelgiant į gretimų savivaldybių planus, ypač Klaipėdos), tiesumo (kad kuo tiesesniu keliu būtų galima pasiekti vietovę, kurioje sutelkti svarbūs objektai), patrauklumo (svarbu trasoms ir takams, kuriais keliauja turistai, norintys pamatyti kuo daugiau objektų).
Kokie yra konkretūs šio plano uždaviniai?
Siekiama įrengti naujas dviračių trasas, išvystant turistinių–pažintinių bei kasdienio susisiekimo dviračių trasų tinklą Klaipėdos rajono teritorijoje.
Pirmiausia plane analizuojamas dviračių trasų ir takų infrastruktūros plėtros poreikis rajono teritorijoje. Identifikuojami potencialūs dviračių trasų ir takų maršrutai atsižvelgiant į paklausą, vietovės patrauklumą turizmui, esamą infrastruktūrą ir kitus kriterijus nurodant, kokiai dviračių turizmo rūšiai maršrutas galėtų būti geriausiai pritaikytas.
Atliekama lankytinų vietų, kasdienio susisiekimo bei traukos centrų analizė įtraukiant jas į sistemingą dviračių maršrutų sistemą. Planuojamas bendras Klaipėdos rajono dviračių trasų ir takų tinklas apjungiant esamas ir planuojamas dviračių trasas ir takus.
Plane parenkamos lankytinų objektų ir kitų reikalingų dviračių maršruto ženklų vietos, numatyta reikalinga infrastruktūra dviračių transporto sistemos sukūrimui, pateikiami inovatyvūs siūlymai dviračių transporto plėtojimui ir skatinimui, įvertinamos ir planuojamos dviračių takų jungtys su gretimomis savivaldybėmis ir kt.
Iki kada ir kokios galimybės įgyvendinti tai, kas suplanuota visuose esamuose planuose ir šiame, − jungiančiame dviračių trasų ir takų sistemą?
Jei per ateinantį dešimtmetį bus nutiesta bent viena trasa, bus labai gerai. Juk Kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos skiria per metus 8 mln. litų dviračių trasų plėtrai visai respublikai (mūsų savivaldybės teritorijoje VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ įgyvendinamiems dviračių takų plėtros projektams pernai skirta 1 mln. litų), − tai yra iš tikrųjų labai mažos lėšos, ir Savivaldybė prisidėti neturi galimybių. Realesnės galimybės yra atskirti linija dviratininkams takus esamuose keliuose juos rekonstruojant.
Kokie tolimesni žingsniai po šio plano pristatymo?
Iki kito penktadienio seniūnijų seniūnai pateiks savo pastabas ir pasiūlymus, į kurias, tikimasi, plano rengėjai atsižvelgs. Pataisytus koncepcijos variantus tikimasi pateikti Savivaldybės tarybai vasario mėnesį vyksiančiame posėdyje, − kad būtų pritarta kuriam nors iš jų. Toliau konkretūs sprendiniai bus pateikti Turizmo tarybai ir visuomenei svarstyti.
Discussion about this post