Vasara – idealus metas automobilį iškeisti į dviratę transporto priemonę, tai padės sutaupyti ne tik pinigų, bet ir pagerinti savijautą. Tuo labiau kad tokiame kompaktiškame mieste kaip Panevėžys dviratis yra patogiausia susisiekimo priemonė.
Dviračių takams – Europos Sąjungos parama
Aukštaitijos sostinė visada pagrįstai galėjo save vadinti dviračių miestu. Tikriausiai nerastume nė vienos šeimos, kurios namuose nebūtų nė vieno dviračio. Tiesa, iki Olandijos, kur praktiškai visi važinėjasi tik dviračiais, dar gana toli.
Nors Panevėžyje dviračių takų sistema gana gerai išplėtota, tačiau jų būklė nėra itin gera. Tačiau pirmasis žingsnis jau žengtas – pasinaudojus Europos Sąjungos struktūrinių fondų 2007–2013 metų parama pagal priemonę „Dviračių infrastruktūros modernizavimas Panevėžio mieste (I etapas)“ mieste buvo atnaujinta dviračių takų už daugiau kaip 2 mln. 203 tūkst. litų, ES lėšos sudarė 1885 875 Lt.
Kaip teigė Panevėžio savivaldybės Investicijų skyriaus vyriausioji investicijų projektų specialistė ir Darbo grupės ekologiškam transportui populiarinti ir plėtoti Nijolė Janėnienė, gerinti ir atnaujinti dviračių infrastruktūrą labai svarbu dėl kelių priežasčių. Jau keleri metai stebima, kad užterštumas kietosiomis dalelėmis tik didėja, kaip ir automobilių spūstys gatvėse. Abi šias problemas nesunkiai būtų galima išspręsti tiesiog populiarinant ekologišką dviračių transportą.
„Sakoma, kad pirmiausia reikia šiuo klausimu žmones šviesti, tačiau, mano nuomone, visų pirma reikia sukurti tinkamą infrastruktūrą, atnaujinti dviračių takus, ir žmonės patys persės ant dviračių“, – įsitikinusi N. Janėnienė.
Skatins rinktis dviratį
Pastaruoju metu gyventojai vėl grįžta prie aktyvaus ir sveiko gyvenimo būdo. Tad tai dar viena priežastis sutvarkyti ir atnaujinti dviračių takus. Be to, įvairios panevėžiečių apklausos parodė, kad didesnioji jų dalis automobilį iškeistų į dviratį bent jau šiltuoju metų laiku, jeigu iš vieno miesto galo nuvykti dviračiu būtų saugu ir patogu.
„Išsamaus ir visapusiško tyrimo, kurį galėtume pateikti oficialiai, neturime, tačiau įvairios mūsų apklausos rodo, kad Panevėžyje dviračiu kaip pagrindine transporto priemone naudojasi apie 2 proc. gyventojų, o tokioje kalvotoje Šveicarijoje šis rodiklis siekia 6 proc. Todėl mūsų tikslas yra pasiekti, kad ir lygumų krašte šis skaičius būtų apie 6 proc. Ir tai padaryti tikrai nebus sunku, jeigu sugebėsime atnaujinti visą dviračių infrastruktūrą.
Dviračių takai
Kultūros ir poilsio parke atnaujintas dviračių takas – gerokai platesnis ir saugesnis, todėl jį itin pamėgo ne tik dviratininkai, bet ir riedučiais bei paspirtukais pramogaujantys panevėžiečiai.
Net neabejoju, kad jeigu būtų saugu pasistatyti dviratį prie darbovietės ar prekybos centro bei saugiai važiuoti miesto gatvėmis, gerokai daugiau žmonių persėstų ant dviračių – juk tai gerokai pigiau ir patogiau“, – mano specialistė.
Deja, atnaujinti visų dviračių takų, kurie driekiasi net 107 kilometrus, Panevėžio savivaldybė nėra pajėgi. Tad Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama – didžiulė paspirtis. Tik atsiradus galimybei pretenduoti į ES paramą buvo sėsta prie derybų stalo ir nuspręsta, kuriuos dviračių takus reikia atnaujinti pirmiausia.
Kadangi užmiestyje esantys dviračių takai šiek tiek geresnės būklės nei mieste, dviratininkų bendruomenė sutarė, kad ES lėšas reikia panaudoti atnaujinant pagrindinę miesto arteriją – dviračių taką nuo Berčiūnų per Kultūros ir poilsio parką Nemuno ir Vasario 16-osios gatvėmis. Be to, Kultūros ir poilsio parke įrengtas atitvaras pavojingoje, dviračių tako su upe besiribojančioje vietoje – po Smėlynės gatvės tiltu.
„Savaitgaliais populiariausia judėjimo kryptis – Berčiūnai. Šiuo taku žmonės važiuoja ne tik dviračiais, bet ir riedučiais, paspirtukais, vežimėliais. O takas, ypač einantis per Kultūros ir poilsio parką, buvo itin prastos būklės“, – sakė N. Janėnienė.
Matuojama ne pinigais
Nors Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama buvo gauta tik pirmam dviračių takų infrastruktūros modernizavimo etapui, viliamasi, kad per artimiausius kelerius metus pavyks atnaujinti bent dalį likusių takų. Pateiktas projektas ir antram dviračių takų infrastruktūros modernizavimo etapui. Naujuoju etapu numatyta sutvarkyti dviračių takus, miesto centrą jungiančius su gyvenamaisiais rajonais: šalia Kniaudiškių gatvės (nuo Savitiškio iki Žvaigždžių g.), kairę Beržų gatvės pusę (nuo Ramygalos iki J. Basanavičiaus g.) ir J. Tilvyčio g. (nuo Krekenavos iki Nemuno g.). Visų takų dangos plotas – 7376 kv. m, investicinio projekto vertė – 1,6 mln. Lt.
„Gavę finansavimą, naujais dviračių takais savotiškai galėtume apjuosti miesto centrą. Planuojama įrengti bent dvi saugomas dviračių stovėjimo aikšteles, kad panevėžiečiai kuriam laikui saugiai galėtų palikti savo transporto priemonę. Nors sakoma, kad lietuviai sunkiai pasiduoda naujovėms, bet tai netiesa. Atvirkščiai, lietuviai labai imlūs viskam, kas nauja“, – mano N. Janėnienė.
Dviračių takų infrastruktūros modernizavimas nėra ekonomiškai atsiperkantis, tačiau jo nauda kuriant jaukesnį ir saugesnį miestą neabejotina. Visų pirma tuo, kad sumažėtų triukšmas, vibracija ir užterštumas, o gyventojai galėtų sutaupyti ir kaskart brangstantys degalai nepatuštintų šeimos biudžeto.
„Šio projekto vertinti vien pinigais nereikėtų. Tai daugiau socialinė ir ekologinė nauda. Pagaliau ir žmonių nuotaikos visai kitokios, kai gali dviratį minti saugiu ir sutvarkytu taku. Juk užsukus į sutvarkytą ir jaukią patalpą visai nesinori šiukšlinti, atvirkščiai, pasijauti gerbiamas ir laukiamas. Taip ir su dviračių takais – kai jie bus sutvarkyti, ir dviratininkų bus gerokai daugiau. Aišku, dar reikia nemažų investicijų, kad keliai būtų novatoriški ir patogūs, tačiau viliamės, kad per ateinančius penkerius metus situacija iš esmės pagerės“, – įsitikinusi specialistė.
Svajonių link
Panevėžyje puikiai žinomas dviračių entuziastas ir sveikuolis Kazimieras Ilginis teigė, kad prieš du dešimtmečius pradėtų tiesti dviračių takų būklė nebloga. Iš bet kurios vietos galima pasiekti visus miesto rajonus ir priemiesčius.
„Dešimtbale sistema dviračių takų būklę įvertinčiau šešiais su puse. Kiekvieną mėnesį mes, dviračių entuziastai, renkamės apsitarti, kaip būtų galima pagerinti dviračių takų būklę, tačiau viską stabdo finansų nebuvimas. Bet esu optimistas, tuo labiau kad šioje srityje žadamas proveržis“, – teigė K. Ilginis.
Jis tiki, kad dviračių sportas tik populiarės. Sveikatos specialistai jau skambina pavojaus varpais, kad privalu kovoti su nauja XXI a. rykšte – nutukimu.
Dviratis – tam itin tinkama priemonė. Be to, jeigu bent dalis dviračių takų bus tokie kaip už Europos Sąjungos lėšas naujai nutiestas Kultūros ir poilsio parke, norinčiųjų sportuoti ir sveikai gyventi tikrai netrūks.
„Toks takas kaip parke – visų dviratininkų svajonė. Idealus variantas sportuoti visai šeimai – jis ir platesnis, ir saugus, ir labai patogus. Jeigu būtų tokių takų daugiau, būtume laimingesni – ir dviračiai mažiau gestų, ir nuotaika visai kitokia, kai tavęs nekrato“, – šypsosi K. Ilginis.
Discussion about this post