Trečiadienį Londone prasidėjo pasaulio dviračių treko čempionatas, už savo lėšas į Londoną išvyko Lietuvos dviračių sporto federacijos (LDSF) viceprezidentas, „Cido“ arenos generalinis direktorius Tomas Inčikas.
Vizito tikslas – pasisemti patirties kaip organizuoti tokio masto renginį: mat 2020-aisiais Panevėžyje galvojama surengti aukščiausio lygio treko varžybas. Prieš kelionę T.Inčikas pasidalino mintimis apie Panevėžyje treniruočių stovyklą surengusią Rusijos treko rinktinę, apie pareigas dviračių sporto federacijoje ir Lietuvos galimybes surengti 2020-aisiais pasaulio dviračių treko čempionatą.
– Viešėsite Londone, ko gero, sieksite konkrečių uždavinių dviračių treko čempionate?
– Tai ne pirmas mano panašaus lygio vizitas, buvau Lenkijoje, Olandijoje vykusiuose Europos dviračių treko čempionatuose. Ir patys organizavome Senojo žemyno dviračių treko pirmenybes, prie kurių teko nemažai prisidėti. Faktas, kad viskas eina į priekį, norisi pamatyti, kokios naujos, įdomios idėjos pritaikomos tokio lygio sporto varžybose. Kadangi turiu pareigas Lietuvos dviračių sporto federacijoje, čempionato metu padėsiu šalies rinktinei organizaciniais klausimais.
– Kokios Lietuvos galimybės 2020-aisiais surengti pasaulio dviračių treko čempionatą? Kas lemia mūsų šansus: solidus renginio biudžetas, pasaulio dviračių treko bendruomenės palaikymas?
– Palaikymą turime nuolat, turime puikų treką, kuris atitinka visus aukščiausio lygio standartus. Kiek teko domėtis, bendrauti su sportininkais, mūsų trekas ir po 8-erių metų nuo atidarymo yra aukšto lygio. Faktas, kad viskas atsiremia į pinigus, o jie priklauso nuo sporto visuomenės, politikų dėmesio, entuziazmo ir panašiai.
Turi būti žmonės, kurie nori tą daryti, kurie kryptingai siekia to ir randa galimybių. Manau, tai nėra ta sporto šaka, kuriai reikalingi nežmoniški pinigai, bet pasaulio, Europos ar jaunimo čempionatai turi būti įtraukti į šalies sporto strategiją, į vyriausybės programą. Dviračių sporto federacija tokius tikslus ir kelia kalbant apie treko varžybas.
– Tik 2012 m. Panevėžyje vyko Europos čempionatas, sutinkate su nuomone, kad „Cido“arenos trekas galėtų būti labiau išnaudojamas, galėtų daugiau vykti aukštesnio lygio varžybų, pavyzdžiui, jaunių, jaunimo Europos pirmenybės?
– Kaip ir minėjau, be vyriausybės, be savivaldybės, rėmėjų pagalbos mums, tokiai šaliai kaip Lietuva, organizuoti yra pakankamai sudėtinga ir turbūt neįmanoma. Visiems, kurie sako, kad trekas yra neišnaudojamas, galiu pasakyti, kad kasmet surengiama po 3-5 varžybas, kurios trunka 2-3 dienas. Tai Lietuvos čempionatai, jaunimo, moksleivių pirmenybės, taip pat kasmet ketvirti metai iš eilės vyksta tarptautinės Panevėžio varžybos, kuriose susirenka daug dalyvių. Šiemet jos vyks birželio mėnesį. Taip, galbūt varžybos galėtų būti atkaklesnės, įdomesnės, bet vėl viskas atsiremia į prizinius fondus, atvykstančius svečius.
Trekas yra išnaudojamas kiekvieną dieną treniruotėms. Čia lieja prakaitą Panevėžio Kūno kultūros ir sporto centro, R.Sargūno Sporto gimnazijos auklėtiniai, Lietuvos rinktinė, taip pat treniruojasi mėgėjai. Be to, nuolat čia treniruočių stovyklas rengia Estijos, Latvijos, Suomijos trekininkai. Lietkabelio krepšininkai retai kada būna vieni, nuolat arena dalinasi su besitreniruojančiais dviratininkais.
– Prieš pasaulio čempionatą Lietuvoje, „Cido“ arenoje treniravosi ir Rusijos rinktinė. Kaip pavyksta į Panevėžį pakviesti nacionalines rinktines? Kiek laiko „Cido“ arenoje treniravosi Rusijos sportininkai?
– Rusijos rinktinė Panevėžyje treniravosi ir pernai. Mes jiems suteikėme puikias sąlygas. Čia labai padėjo Simonos Krupeckaitės treneris ir vyras Dmitrijus Leopoldas, kuris tarpininkavo šiame reikale. Pasak Rusijos dviračių treko rinktinės stratego Vladimiro Kirilcevo, pernai jiems čia viskas patiko, pasaulio čempionate iškovojo medalius, todėl šiemet vėl pasirinko „Cido“ areną ruoštis planetos pirmenybėms Londone. Panevėžyje Rusijos rinktinė praleido savaitę laiko. Tai jiems buvo paskutinis intensyvus treniruočių etapas prieš pasaulio pirmenybes. Tiesiai iš Panevėžio šeštadienį Rusijos komanda keliavo jau į Londoną.
– Kokias sąlygas kelia atvykstančios užsienio šalių rinktinės?
– Elementaru, kaip ir visiems sportininkams, svarbu yra kokybiškas maitinimas, geras poilsis. Kalbant apie treką, jis jiems tikrai tinka. Vienintelis pageidavimas – pakankamai aukšta treko temperatūra, kad būtų šilta treniruotis. Ne visi trekai Europoje gali suteikti tokią galimybę. Mūsų taip pat gana ribotos galimybės, tačiau galime garantuoti apie 20 ir daugiau laipsnių šilumos arenoje. Kai kuriems Europoje trekams sušildyti areną iki norimos temperatūros labai brangu.
– Kur paprastai apsistoja užsienio rinktinės? Renkasi brangesnius viešbučius ar tenkinasi paprastesniais variantais?
– Užsienio sportininkai nesišvaisto pinigais, nesvarbu, ar tai būtų Suomijos, Estijos ar Rusijos atletai. Jie skaičiuoja pinigus, kiekvienas klubas ar rinktinė renkasi pagal savo galimybes, tačiau neapsistoja brangiuose viešbučiuose. Jiems reikalingos minimalios, geros sąlygos. Jie čia atvyksta ne ilsėtis, o rimtai sportuoti. Dviratininkams svarbiausia, kad treke būtų geriausios sąlygos.
– O kaip dažnai į Lietuvą atvyksta į Estijos, Suomijos, Latvijos sportininkai? Kur apsistoja rinktinės?
– Šiuo metu arenoje treniruojasi estai. Paprastai kai dviratininkai negali treniruotis plente, šaltuoju metų laiku per mėnesį po 1-2 savaites sportininkai treniruojasi čia, mūsų arenoje. Jie čia jaučiasi kaip namuose, tai malonu. Tuo ir noriu pasakyti, kad trekas gyvas, čia sportuoja ir jaunoji karta, kuriai naudojimąsis šia sporto baze yra nemokamas. Areną išnaudoja ir Lietuvos elito dviratininkai, kurie visada yra laukiami, priimami, jiems suteikiama visa reikalinga įranga. Tai yra ta nematoma pusė, bet be jos nebūtų ir rezultatų, Europos čempionatų, pasaulio taurių medalių.
– Minėjote mėgėjus, o kokios jiems galimybės treniruotis arenoje?
– Turime mėgėjų grupę, kurioje – buvę profesionalai, treneriai. Taip pat 2-3 valandoms pas mus atvyksta entuziastai iš visos Lietuvos. Jie derinasi prie mūsų galimybių ir grafiko, surinkę būrį bendraminčių, kartu treniruojasi, ypač šaltuoju metų laiku, kai negalima treniruotis plente. Jie paprastai treniruojasi būsimoms sezono mėgėjų varžyboms. Mūsų treko sezonas mėgėjams eina į pabaigą, tuoj jie pradės dviratį minti plente. Jei tik lietus ar kitos sudėtingos sąlygos, jie grįžta į treką.
– Nuo praėusių metų lapkričio mėnesio esate dviračių sporto federacijos viceprezidentas, kokios jūsų pareigos ir konkrečios užduotys organizacijoje?
– Labai nesunku atspėti, kad esu atsakingas už dviračių treko sritį. Mes jį vieninteliai turime, pažįstu kiekvieną treko kvadratinį centimetrą. Mano tikslas – užtikrinti tarpatutinių dviračių treko varžybų skaičių Lietuvoje, plėsti treke besitreniruojančių sportininkų gretas. Noriu padėti pačiam dviračių sportui, padėti jaunimui, populiarinti dviračių sportą, skatinti sveiką gyvenimo būdą.
Discussion about this post